Vidurių užkietėjimas: priežastys ir natūralūs gydymo būdai

Vidurių užkietėjimas – vienas dažniausių virškinimo sistemos sutrikimų, su kuriuo yra susidūręs bene kiekvienas žmogus. Manoma, jog Lietuvoje maždaug penktadalis suaugusiųjų kenčia nuo lėtinio vidurių užkietėjimo. Kai kuriose šalyse šis sutrikimas nustatomas net trečdaliui gyventojų.  

Kliniškai vidurių užkietėjimas diagnozuojamas tuomet, kai žmogus tuštinasi rečiau kaip tris kartus per savaitę. Tačiau vidurių užkietėjimo simptomai gali varijuoti priklausomai nuo žmogaus organizmo. 

Daugeliu atvejų epizodinis (trumpalaikis) vidurių užkietėjimas yra lengvai numalšinamas, o gyvenimo būdo korekcijos padeda išlaikyti normalią žarnyno veiklą ir tuštinimosi funkciją. 

Jei užkietėjimo simptomai yra ignoruojami, uždelsiami arba užsiimama neteisinga savigyda,  gali išsivystyti daug rimtesnes sveikatos komplikacijos. Lygiai taip pat dažnai pasikartojantis ar ilgalaikis vidurių užkietėjimas gali signalizuoti specifines lėtines ligas.

Gudruciovaistine.lt atsako, kokios priežastys sukelia vidurių užkietėjimą, kaip suvaldyti vidurių užkietėjimo simptomus ir išlaikyti sveiką žarnyno veiklą. 

Kaip pasireiškia vidurių užkietėjimas?

Vidurių užkietėjimas pasireiškia kaip sutrikusi tuštinimosi funkcija. Esant vidurių užkietėjimui, tuštinimosi procesas vyksta sunkiai, trunka ilgą laiką, gali kelti skausmą ar netgi pažeisti žarnyną, išangę. Išmatos būna kietos, sausos konsistencijos arba atskirų, deformuotų, nedidelių gumulų pavidalu. Net ir baigus tuštintis nepalengvėja, juntamas „pilnumo“ pojūtis žarnyne. 

Kitas svarbus simptomas – sumažėjęs įprastas tuštinimosi dažnis. Nors vidurių užkietėjimas diagnozuojamas tuštinantis du kartus (ar rečiau) per savaitę, dalį žmonių vidurių užkietėjimo simptomai gali varginti net ir tuštinantis dažniau. Taip yra dėl to, jog normalus tuštinimosi režimas priklauso nuo individualaus organizmo ypatumų: žmogus gali tuštintis nuo trijų kartų per savaitę iki trijų kartų per parą 

Taip pat vidurių užkietėjimą įprastai lydi pilvo skausmas, pūtimas, raižymas, gurgimas, skausmas ir kiti nemalonūs pojūčiai. 

Kas sukelia vidurių užkietėjimą? 

Fiziologiškai vidurių užkietėjimą sukelia storojoje žarnoje užsilaikiusios kietos, sausos išmatos, kurias tampa sunku išstumti per tiesiąją žarną. Šalinimo funkcija gali sutrikti dėl išmatų konsistencijos arba sulėtėjusių storosios žarnos lygiųjų raumenų susitraukimų. 

Yra įvairiausių priežasčių, kas gali sukelti vidurių užkietėjimą:

Nesubalansuota mityba. Dažniausia vidurių užkietėjimo priežastis yra nepakankamas skaidulinių medžiagų (ląstelienos) kiekis kasdienėje mityboje. Taip pat vidurių užkietėjimą skatina pernelyg gausus riebaus, kepto, perdirbto maisto vartojimas, nepakankamas skysčių (vandens) suvartojimas.

Fizinis aktyvumo stoka. Sėslus gyvenimo būdas, mažas judėjimas silpnina žarnyno peristaltiką (žarnų sienelių lygiųjų raumenų susitraukimus, stimuliuojančius maisto masės judėjimą žarnynu). Dėl to neretai vidurių užkietėjimas būdingas pacientams, besigydantiems po operacijų, traumų, turintiems ilgą laiką laikytis lovos režimo. 

Tuštinimosi sulaikymas. Poreikio tuštintis slopinimas taip pat gali išsivystyti į vidurių užkietėjimą. Tuštinimosi poreikio ignoravimas gali būti susijęs su netinkamais tuštinimosi įpročiais (dažnai būdinga vaikams) arba psichologinėmis priežastimis (pavyzdžiui, žmogus nenori tuštintis darbe, kelionėse, viešuosiuose tualetuose, gali tuštintis tik namuose). 

Stresas. Fizinis ar psichologinis stresas taip pat gali sutrikdyti tuštinimosi funkciją. Vidurių užkietėjimas gali pasireikšti intensyviu gyvenimo etapu, keičiantis gyvenimo būdui, įprastai kasdienybei.

Hormoniniai pokyčiai. Vidurių užkietėjimas dėl hormoninių pokyčių dažniausiai pasireiškia nėštumo metu ir po gimdymo. Taip pat vidurių užkietėjimo riziką didina dėl senėjimo lėtėjantys medžiagų apykaitos procesai.

Lėtinės ligos. Vidurių užkietėjimas gali pasireikšti sergant endokrininėmis ir medžiagų apykaitos, nervų sistemos, autoimuninėmis, psichikos, infekcinėmis ir kitomis ligomis. 

Tam tikrų vaistų, alkoholio vartojimas. Vaistų nuo spazmų, traukulių, antidepresantų, geležies preparatų, skrandžio rūgštingumą mažinančių, šlapimo išsiskyrimą skatinančių ir kitų medikamentų vartojimas siejamas su padidėjusia vidurių užkietėjimo rizika. Vidurių užkietėjimą gali sukelti intoksikacija; alkoholio, narkotikų vartojimas, piktnaudžiavimas laisvinamaisiais preparatais. 

Nustatyta, jog vidurių užkietėjimas dažniausiai pasireiškia moterims (ypač nėštumo metu, po gimdymo), mažiems vaikams ir vyresniems kaip 65 metų asmenims. 

Kada laikas kreiptis į medikus? 

Medikai atkreipia dėmesį, jog visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad vidurių užkietėjimas yra natūrali su amžiumi lėtėjančios medžiagų apykaitos pasekmė. Nors sulėtėjusi medžiagų apykaita didina vidurių užkietėjimo riziką, tai nereiškia, kad senstant vidurių užkietėjimo simptomai turėtų būti laikomi įprasti ar neišvengiami. 

Jų teigimu, nuolatinis, daugiau kaip šešis mėnesius besitęsiantis vidurių užkietėjimas skatina uždegiminių žarnyno, šlapimo takų infekcijų, storosios žarnos vėžio riziką.  

Į gydytojus svarbu kreiptis atvejais, jei:

•       Vidurių užkietėjimo simptomai nepraeina per kelias savaites, net ir sureguliavus gyvenimo būdo veiksnius (mitybą, skysčių vartojimą, fizinį aktyvumą ir kt.);
•       Vidurių užkietėjimo epizodus keičia viduriavimo epizodai;
•       Pasireiškia intensyvūs, nuolatiniai skausmai;
•       Tuštinantis atsiranda kraujo priemaišų;
•       Pasireiškia pykinimas, vėmimas;
•       Sparčiai krinta svoris;
•       Juntamas bendras silpnumas;
•       Pasireiškia karščiavimas.

Prevencijos priemonės ir natūralūs gydymo būdai 

Jei jums pasireiškė vidurių užkietėjimas ar siekiate to išvengti, pirmiausia subalansuokite savo kasdienę mitybą. Venkite daug riebalų turinčių, rafinuotų, keptų, perdirbtų maisto produktų. Valgykite iš lėto, gerai sukramtykite maistą, nepersivalgykite. Ribokite alkoholio suvartojimą.

Vartokite daugiau augalinio maisto, kuris papildytų organizmą skaidulinėmis medžiagomis: vaisių (šviežių ir džiovintų), daržovių, ankštinių, kruopų, pilno grūdo gaminių, sėlenų, sėklų (ypač naudingi linų sėmenys), riešutų. Taip pat į dienos racioną įtraukite natūralaus jogurto, kefyro, raugintų daržovių ir kitų natūralaus rauginimo produktų, kurių sudėtyje yra probiotikų (gerųjų žarnyno bakterijų). 

Stebėkite, ar kasdien išgeriate pakankamą kiekį vandens (maždaug 2 litrus). Be to, vidurių užkietėjimo simptomų malšinimui ir prevencijai tinkamos kmynų vaisių, pipirmėčių lapų, ramunėlių žiedų, anyžių vaisių, valerijonų šaknų, kiaulpienių, senų arbatos. Virškinimo procesus ir žarnyno peristaltiką gerina citrinų, bulvių, griežčių, morkų, ridikų, svogūnų sultys. Vaistinių savybių turinčius, žarnyną veikiančius produktus svarbu vartoti saikingai.  

Kasdien bent 30 minučių laiko skirkite mankštai ar intensyvesnei fizinei veiklai, daugiau judėkite (pavyzdžiui, vietoje važiavimo transportu – eikite pėsčiomis), dažnai leiskite laiką gryname ore. Pasikonsultuokite su šeimos gydytoju dėl pasireiškiančių simptomų ir vartojamų medikamentų, kurie gali kelti vidurių užkietėjimą. 

Trumpalaikiam vidurių užkietėjimo mažinimui galima rinktis augaliniu pagrindu sukurtas „EUCARBON herbal“* tabletes, kurios pasižymi veiksmingu žarnyno veiklą reguliuojančiu poveikiu. Preparato sudėtyje esantys medžio anglies milteliai suriša nuodingus medžiagų apykaitos produktus virškinamajame trakte, o senų lapų ir rabarbarų ekstraktai pasižymi vidurius laisvinančiomis savybėmis.

Nereceptiniai medikamentiniai vidurių laisvinamieji preparatai tinkami tik trumpalaikiam gydymui, todėl prieš pradedant vartoti „EUCARBON herbal“*, rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Daugiau apie produktą skaitykite čia.

*EUCARBON herbal, 30 tablečių