Ligos, susijusios su išeinamąja anga ar žarnynu, neretai aptariamos tik puse lūpų, pašnibždomis arba apskritai nutylimos. Skausmą ir kitus nemalonius simptomus kenčiantys žmonės ilgai naršo internete, ieškodami atsakymų, kokia neganda ištiko bei kuo nuo jos vaduotis, ir tik nebetekę vilties išgyti savarankiškai, praveria gydytojo proktologo kabineto duris.

Kalbėdamas sveikatos tinklalaidėje „Be recepto“ Paulius Žeromskas, proktologas, pilvo chirurgas ir onkologas, neslėpė, kad jam suprantama, kodėl pacientai drovisi. Anot jo, nuo tada, kai paskutinį kartą tėvai padėjo nusivalyti užpakalį pasinaudojus tualetu, išeinamoji anga kažkam parodoma tik iškilus specifinei situacijai.

Visgi baimės ir perdėtas drovumas trukdo tada, kai reikalinga ankstyva ligų diagnostika, kad jos būtų sėkmingai išgydytos. Viena tokių, dažnai už puokštės ir gerokai menkesniems susirgimams būdingų simptomų mėgstanti pasislėpti liga yra storosios žarnos vėžys.

„Žmonės ir bijo storosios žarnos vėžio, todėl ateina tikrintis, ir bijo, kad bus diagnozuotas storosios žarnos vėžys, todėl delsia“, – apie pastebėtą paradoksą pasakojo gydytojas.

Visgi juokauti šia tema P. Žeromskas nelinkęs, mat Lietuvoje net ir valstybei finansuojant tyrimų, padedančių diagnozuoti storosios žarnos vėžį ganėtinai anksti ar net užkirsti jam kelią, programą, ja pasinaudoja vos kas trečias galintis. Tyrimų programa leidžia ištirti, ar nėra slapto kraujo išmatose 50-74 m. amžiaus žmonėms. Šis amžius, pasakojo specialistas, visame pasaulyje pripažįstamas kaip tas, kada susirgimų storosios žarnos vėžiu skaičius ima augti.

Išskirtinių simptomų nėra

P. Žeromskas sakė, kad simptomų, leidžiančių atpažinti iškirtinai storosios žarnos vėžį, nėra.

„Kraujavimas, skausmas, niežulys, tuštinimosi pasikeitimai – visi simptomai iš esmės būdingi visoms storosios, tiesiosios žarnų ir išeinamosios angos ligoms“, – aiškino gydytojas.

Dėl šios priežasties pacientų išvardyti simptomai gali būti klaidingai priskirti kitoms ligoms, tokioms, kaip hemorojus, o, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžys likti nediagnozuotas. Storosios žarnos vėžį sukelia žarnyno polipai. Kodėl šių atsiranda, tikslaus atsakymo nėra.

Anot žinovo, dalis atvejų susiję su genetika – jei šeimoje yra buvę susirgimu storosios žarnos vėžiu, kitų ligų, tikėtina, šios gali pasireikšti ir kitiems šeimos nariams. Kita dalis atvejų yra susiję su gyvenimo būdu ir mityba.

Gydytojas pasakojo, kad daug konservantų turinčius produktus valgantys žmonės gali susidurti su didesne rizika, kadangi konservantai, maiste trukdantys tarpti bakterijoms, neleidžiantys maisto produktams supūti, surūgti, turi kancerogeninį poveikį žmonėms. Storojoje žarnoje suvalgytas maistas išbūna ilgiausią laiką, tad, sakė gydytojas, kancerogenai turi užtektinai laiko pakenkti.

Norint išsaugoti žarnyno sveikatą, anot gydytojo, reikia valgyti kuo daugiau augalinio, skaidulų gausaus maisto, gerti daug vandens. Toks maistas neužsibūna žarnyne, tad mažiau jį veikia.

Paklaustas, kas laukia pacientų, kuriems rasti polipai storojoje žarnoje, gydytojas neslėpė – kolonoskopija ir darinių šalinimas.

„Jei kalbame apie polipus ir vėžį, sakyčiau, kiekvienas turi pasikalbėti su savo tėvais, seneliais, ir išsiaiškinti, ar kas nors nesirgo. Jeigu sirgo, tikrinimasis turėtų prasidėti maždaug sulaukus 40 metų. Jei tokių ligų šeimoje nebuvo, tikrintis reikėtų pradėti nuo 50 metų“, – pabrėžė P. Žeromskas.