Už lango sniegas, o alergologo duris pravėręs pacientas skundžiasi – jau pradėjo sloguoti ir čiaudėti, panašu, šienligė. Pasirodo, sezoninę alergiją sukeliančios žiedadulkės nukeliauja tūkstančius kilometrų, tad alergenai į Lietuvą patekti gali iš įvairiausių kraštų. Visgi didysis susirgimų pikas prasideda jau dabar ir dar bent dusyk šiemet gali tekti apsiginkluoti vaistais ir nosinaitėmis, sveikatos temų tinklalaidėje „Be recepto“ tikina gydytoja alergologė prof. dr. Violeta Kvedarienė.

 

Šienligė, anot klinikinės imunologės, kamuoja vis daugiau pacientų ir tikrai ne visais atvejais dėl problemos galima kaltinti genus.

 

Viena vertus, skaičiai auga ir dėl geresnių diagnostinių galimybių, antra vertus, susirgimų gausėja ir dėl besikeičiančios aplinkos, gyvenimo būdo, aplinkos taršos. V. Kvedarienė pastebi įdomų fenomeną: pasitaiko net 60–80 metų amžiaus pacientų, pirmąsyk susirgusių šienlige, nors, rodos, imuninė sistema sulaukus tokių metų jau turėtų rimti. Be to, auga ir patiriančių alergines reakcijas dar kūdikystėje skaičius.

 

„Pavyzdžiui, žmogus tūkstančius metų gyveno su beržo žiedadulkėmis aplinkoje, organizmas jas atpažino, pažino jų struktūrą, tačiau tarša žiedadulkę pakeitė ir mūsų imuninė sistema ima nuo jos gintis. Šitaip prasideda alerginė reakcija“, – sako profesorė.

 

V. Kvedarienės žodžiais, daug įtakos turi ir klimato atšilimas: alergijas sukeliantys augalai žydi anksčiau, ilgiau, dėl sausesnių orų žiedadulkės gali atkeliauti iš itin tolimų kraštų kur kas anksčiau nei įprastai. Profesorė priminė, kad vieno eksperimento metu buvo stebima, kiek toli beržo žiedadulkė su radioaktyviu izotopu gali nukeliauti iš Suomijos.

„Žiedadulkės kelionė pasibaigė Pietų Prancūzijoje“, – sakė tinklalaidės „Be recepto“ viešnia.

 

Gydytoja pasakojo, kad pacientų, kenčiančių nuo šienligės, srautas prasideda dar ankstyvą pavasarį. Tiesa, kol už lango permainingi orai, šalta, daug kas kaltina peršalimą sukeliančius virusus, ne žiedadulkes.

 

Visgi per metus prof. Dr. V. Kvedarienė suskaičiuoja bent tris šienligės paūmėjimo pikus. Pirmasis – balandžio, gegužės mėnesiais. Antrąsyk alergijos paūmėja vasaros viduryje, birželio, liepos mėnesiais, kai žydėti ima smilginiai augalai.

 

„Be to, Lietuvoje auga pelynas ir jau netgi ambrozijos. Abiejų žiedadulkės yra stiprūs alergenai, tad vasaros pabaigoje, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais prasideda trečiasis šienligės pikas“, – aiškina V. Kvedarienė.

 

Pasak gydytojos alergologės, jos minėti alergijas sukeliančių augalų žydėjimo periodai toli gražu nereiškia, kad šienligės simptomai bus juntami tik tuomet. Profesorė pasakoja, kad ilgainiui pacientams ūminė alergija gali virsti lėtine, ir čiaudulys, varvanti nosis, alerginė sloga kamuos visus metus. Be to, gleivinės gali įsijautrinti: tokiu atveju alerginę reakciją sukels ir kiti dirgikliai, ne vien alergenai.

 

„Ir bėgant metams daliai pacientų alergijos laikotarpiai ilgėja, o kai kuriems rodos nekalta vasarinė slogelė baigiasi dusulio, astmos, priepuoliais“, – sako V. Kvedarienė.

 

Atpažinti, kad kamuoja alerginė sloga, o ne virusinė infekcija, pasakoja V. Kvedarienė, nesudėtinga. Pirmiausia, kalba tinklalaidės „Be recepto“ viešnia, reikia pastebėti, ar čiaudulys, nosies varvėjimas, akių ašarojimas kartojasi ne vienerius metus tuo pat laikotarpiu. Jei simptomai panašūs į alergijos, bet sekretas iš nosies yra žalios, geltonos slogos, šiek tiek skauda galvą, yra pakilusi kūno temperatūra, kamuoja virusinis susirgimas.

 

Visgi šienligės paplitimo tendencijos – ne pačios linksmiausios. Anot profesorės, Europos alergologų nuomone, šylantis klimatas, vis toliau nukeliaujančios egzotiškų kraštų žiedadulkės gali lemti, kad per ateinančius 20 metų su sezonine alergija susidurs kas antras žemyno gyventojas.