Žmogaus organizmas nepasigamina omega-3 riebiųjų rūgščių, tačiau jos yra gyvybiškai svarbios mūsų sveikatos būklei.
Omega-3 rūgštys įeina į viso kūno ląstelių membranas ir veikia jose esančių receptorių funkcionavimą. Jos yra būtinos gamybai hormonų, reguliuojančių kraujo krešėjimą, arterijų sienelių susitraukimą ir atsipalaidavimą, uždegimines reakcijas organizme. Kadangi omega-3 jungiasi su ląstelių receptoriais, kurie reguliuoja genetinę funkciją, jos apsaugo organizmą sergant lėtinėmis ligomis ir yra įvairių ligų prevencinė priemonė.
Omega-3 priklauso polinesočiųjų riebalų grupei ir yra išskiriamos į eikozapentaneo rūgštį (EPR), dokozaheksaeono rūgštį (DHR) bei alfa-linoleno rūgštį (ALR). Nors ALR, daugiausiai randama augaliniuose maisto produktuose, yra nepakeičiama riebalų rūgštis, EPR ir DHR pasižymi daug reikšmingesniu poveikiu mūsų sveikatai.
Kodėl omega-3 gavimas iš maisto yra problemiškas?
Pagrindiniai omega-3 rūgščių (DHR ir EPR) šaltiniai yra riebios (daugiausiai jūrinės) žuvys: ančiuviai, menkė, tunas, silkė, skumbrė, sardinės, lašiša ir kitos. Taip pat didesni jų kiekiai randami jūrų gėrybėse (austrėse, midijose, krevetėse, kalmaruose ir kt.), jūrų dumbliuose.
Kai kurie augaliniai produktai (pavyzdžiui, linų sėmenys, čija sėklos, moliūgų sėklos, graikiniai riešutai, rapsų aliejus) yra gausūs alfa-linoleno rūgšties, kuri organizme gali būti paverčiama į mums taip reikalingas omega-3 rūgštis – DHR ir EPR.
Kita vertus, tam, kad su maistu gautume reikalingą omega-3 kiekį, turime bent du kartus per savaitę vartoti riebią žuvį, jūrų gėrybes. O vien iš augalinių produktų įsisavinti reikalingą omega-3 rūgščių kiekį yra sudėtinga, kadangi alfa-linoleno rūgštis žmogaus organizme neefektyviai – labai mažais kiekiais – paverčiama į DHR ir EPR.
Negana to, dėl šiuo metu vyraujančios ekologinės situacijos, jūrinėse žuvyse ir jūrų gėrybėse randama daug teršalų – nuo sunkiųjų metalų iki mikroplastiko dalelių. O pramoniniu būdu auginamose žuvyse yra daug mažesni omega-3 rūgščių kiekiai, negu natūraliose sąlygose gyvenančiose žuvyse.
Kaip išsirinkti tinkamus žuvų taukus?
Jeigu retai valgote žuvį arba jūsų kasdienėje mityboje mažai produktų, kurių sudėtyje yra omega-3 rūgščių, - tikėtina, kad į racioną įtraukdami aukštos kokybės žuvų taukų papildų savo organizmui suteiksite daug naudos.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog per dieną turėtume gauti mažiausiai 200-500 mg omega-3 rūgščių DHR ir EPR formoje. Tai reiškia, jog svarbu rinktis patikimų gamintojų žuvų taukus, kuriuose būtų bent 500 mg EPR ir DHR. Nėščiosioms moterims, esantiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupėje gali būti reikalingi didesnės koncentracijos žuvų taukai.
Aukštos kokybės žuvų taukų Equazen® eye q® rekomenduojamoje dienos dozėje yra net 732 mg EPR ir DHR, o taip pat – nakvišų aliejaus, kurio sudėtyje yra itin didelė omega-6 rūgščių grupei priklausančios gama linoleno rūgšties (GLR) koncentracija. GLR pasižymi priešuždegiminiu, antivėžiniu poveikiu, stabdo priešlaikinį senėjimą, drėkina ir maitina odą, išlaiko odos stangrumą, subalansuoja hormoninę sistemą. Equazen® eye q® žuvų taukai papildyti ir antioksidantu vitaminu E, kuris apsaugo viso kūno ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, skatina organizmo audinių atsinaujinimą, lėtina senėjimo procesus.
Verta atkreipti dėmesį, jog žuvų taukų papildus geriausia vartoti su riebalų turinčiu maistu – tokiu būdu omega-3 rūgštys yra geriausiai įsisavinamos organizme. Dėl papildų vartojimo individualiu atveju svarbu pasikonsultuoti su savo gydytoju.