Liaudies išmintis moko: roges ruošk vasarą. O alergologai šį posakį perfrazuoja: jei norite, kad pavasario neapkartintų alerginė sloga, augalų žydėjimo sezonui ruoškitės žiemą.
Alerginė sloga kamuoja kas ketvirtą Europos gyventoją. „Sergančių daugėja, be to, suserga vis mažesni vaikai“, – sakė Alergijos klinikos „CD8 klinika“ vadovė gydytoja alergologė ir klinikinės imunologijos specialistė docentė Jūratė Staikūnienė.
Dažniausiai šia liga susergama vaikystėje ir paprastai ji kamuoja iki senatvės.
Įrodyta, jog alergija užklumpa dėl tam tikro imuninės sistemos defekto. Normaliai imunitetas saugo organizmą nuo pavojingų veiksnių. Alerginė reakcija reiškia, kad organizmas ima reaguoti į nepavojingas aplinkos medžiagas – žiedadulkes, namų dulkes, pelėsį.
– Kokiais požymiais pasireiškia alerginė sloga?
– Žmonės dažnai klysta manydami, jog tokiu atveju visada varva nosis.
Tekantis nosies sekretas – tik vienas iš keturių alerginės slogos požymių. Kiti požymiai – priepuoliais užklumpantis čiaudulys, nosies niežėjimas, nosies užburkimas. Dar vienas skiriamasis alerginės slogos ženklas – akių peršėjimas ir ašarojimas. Alerginė sloga gali kamuoti kelias valandas, kelis mėnesius ar net kelis dešimtmečius – tol, kol yra kontaktas su alergenu.
– Ar ši liga sutrikdo gyvenimo ritmą?
– Tai nėra gyvybei pavojinga liga Žmogus nepristinga deguonies, nes kai tampa sunku kvėpuoti per nosį, jis ima kvėpuoti per burną.
Tačiau alerginė sloga sutrikdo gyvenimą. Žmogus tampa dirglus, sutrinka jo miegas, kamuoja knarkimas, galvos skausmai. Alerginė sloga netgi trukdo mokytis – įrodyta, jog jos kamuojami vaikai ar jaunuoliai blogiau išlaiko egzaminus.
– Ar įmanoma išvengti alerginės slogos?
– Visiškai jos išvengti neįmanoma – juk negalima pakeisti žmogaus prigimties ir aplinkos. Bet galima sumažinti organizmo reakciją į alergenus.
Pirmiausia reikia žinoti, kas sukelia alerginę reakciją. Tai žinant galima organizmą padaryti mažiau jam jautrų.
Dar prieš šimtą metų išrastas imunoterapijos metodas – tuomet pastebėta, jog į organizmą suleidus žiedadulkių, jis tampa mažiau joms jautrus.
Šis metodas vis tobulinamas, ieškoma švaresnių ekstraktų, kurie nesukeltų alerginės reakcijos,
bet pripratintų organizmą prie alergenų.
Dabar vadinamąją alergenų specifinę imunoterapiją taiko gydytojai alergologai ir klinikinės imunologijos specialistai. Imunoterapijos metu po oda leidžiamos injekcijos. Kadangi prireikia ne vienos injekcijos, svarbu pradėti gydymo kursą iš anksto, kad iki žiedadulkių sezono organizmas būtų pasirengęs.
Yra preparatų, kurie sutrumpina gydymo trukmę, – užtenka kas vieną ar dvi savaites suleisti šešias injekcijas, ir galima ramiai pasitikti pavasarį.
Maždaug 90 proc. ligonių, kuriems taikomas šis metodas, daug mažiau kamuoja alerginė sloga, jiems tenka vartoti daug mažiau vaistų.
Jeigu alergenų specifinė imunoterapija taikoma trejus metus iš eilės, po to dar penkerius metus organizmas būna nejautrus alergenams.
– Kokie dar šio imunoterapijos metodo privalumai?
– Alergenų specifinė imunoterapija sustabdo alergijos progresavimą. Medikams seniai žinoma: jeigu vaikai nėra gydomi, jie tampa jautrūs ir kitiems alergenams. Be to, jei vaikas gydomas, daug mažesnė tikimybė, kad ateityje jam išsivystys astma – tai daug pavojingesnė liga.
Verta žinoti, jog naujosios kartos preparatai pripratina organizmą prie visų dažniausių mūsų geografinėje juostoje pasitaikančių žolių, medžių ir grūdinių kultūrų alergenų.
Alergenų specifinę imunoterapiją galima taikyti vaikams nuo šešerių metų ir suaugusiesiems.
„CD8 klinika“ vadovė gydytoja alergologė ir klinikinės imunologijos specialistė docentė Jūratė Staikūnienė.
Savanorių pr. 245, Kaunas
Registracija internetu arba telefonu +370 609 97 880 nuo 9 iki 18 val. darbo dienomis
„Lietuvos rytas“
2014 m. sausio 11 d.
