Pirmasis vizitas pas odontologą turi būti dar iki vienerių, sako sveikatos tinklalaidės „Be recepto“ viešnia gydytoja odontologė Laura Šliažienė. Anot jos, mitas, kad vaikui pieniniai dantys nesvarbūs, mat jie vis tiek iškris ir tuomet bus galima rūpintis nuolatiniais. Tiesa ta, kad prasta priežiūra gali įsukti gerokai rimtesnių ir skausmingesnių problemų ratą.

 

Anot L. Šliažienės, nors tėvai jau žino daug apie vaikų dantų priežiūrą ir stengiasi atžalų burnos sveikata pasirūpinti, pieniniai dantys vis dar nėra laikomi itin svarbiais.

 

„Tačiau pieniniai dantys formuoja žandikaulį, savotiškai paruošia jį nuolatinių dantų augimui, taip pat formuoja sąkandį. Galiausiai, anksti sugedę ir prarasti pieniniai dantys gali lemti, kad vaikas gėdysis darželyje ar mokykloje, nes supras, kad tokia situacija nėra normali“, – sako „Be recepto“ pašnekovė.

Pirmas vizitas iki vienerių

L. Šliažienė sako, kad pirmąsyk apsilankyti pas odontologą vaikui reikėtų iki jam sukaks vieneri metai. Šitaip specialistas gali įvertinti, ar dantys auga taisyklingai, ar nėra nukrypimų, ar jie sveiki.

 

Vėliau, pasakoja žinovė, vertėtų planuoti profilaktinius vizitus kas pusmetį, mat pieniniai dantys silpnesni nei nuolatiniai, jų emalis plonesnis, viskas burnoje auga ir greitai keičiasi.

 

„O jeigu odontologas turi pastabų, galbūt verta pasitikrinti ir kas keturis mėnesius“, – kalba gydytoja.

 

Kadangi vaikų dantų sveikatą užtikrina kokybiška jų priežiūra, L. Šliažienė pataria į odontologo kabinetą ateiti vaikui išvalius dantis. Šitaip gydytojas galės patikrinti, ar viskas daroma tinkamai, ar nelieka neišvalytų vietų, bei paaiškinti, kur reikėtų dantis valyti kruopščiai.

Fluoro reikia

Pasak gydytojos, dantų pastos, kaip ir dantų šepetėlio, reikia jau išdygus pirmiesiems dantukams. Supažindinti kūdikį su burnos priežiūros rutina galima pradžioje jam duodant šepetuką pažaisti, pagraužti – šitaip jis įpras, kad kažkas yra burnoje.

 

Dantų pastą gydytoja siūlo rinktis tą, kurioje yra fluoro. Kūdikiams ir mažiems vaikams užtenka tiesiog suvilgyti šepetėlio šerelius pasta.

„Dažnai tėvai baiminasi, kad vaikas verkia, bet dėl to nereikia jaudintis. Tai normalu ir prie naujos rutinos reikia įprasti“, – sako L. Šliažienė.

 

Renkantis dantų šepetėlį svarbu pasirinkti tokį, kuris atitinka vaiko amžių, bei kuo minkštesniais šereliais. Tai svarbu, kadangi vaiko dantų emalio sluoksnis plonas ir jį lengva pažeisti.

 

„Dantų pastą taip pat reikia rinktis pagal amžių, bet šiuo klausimu esu kategoriška – ji neturi būti be fluoro. Pastos be jo tiesiog neatlieka savo dantų stiprinimo funkcijos. Be to, dabar yra ir naujų junginių, kaip ksilitolis, hidroksiapatitai – jie taip pat stiprina dantis“, – kalba gydytoja.

 

L. Šliažienė pabrėžia, kad įprastu atveju vaikams iki 6 metų užtenka dantų pastos, kurioje nurodytas fluoro kiekis – 500 ppm. Visgi jei odontologas turi pastabų dėl vaiko dantų būklės, greičiausiai teks rinktis pastą, kurioje fluoro daugiau.

 

„Jei atvedi vaiką pas odontologą ir paaiškėja, kad ant dantų jau yra dėmių, yra taškai, kuriuose trūksta mineralų, o tai reiškia didesnę karieso riziką – tada reikia specialios pastos, kuri atliktų apsauginę funkciją, kad emalis neištrupėtų“, – aiškina žinovė.

 

Pasak jos, visiškai normalu, kad tokiais atvejais net trimečiui bus skirta dantų pasta, kurioje fluoro ar hidroksiapatito kiekis sieks 1000 ppm. Tačiau, pabrėžia ji, tokie sprendimai priimami tik pasitarus su odontologu.

 

Ji akcentuoja ir tai, kad tėvai turėtų žinoti, kur žiūrėti, kad galimos dantų problemos būtų pastebėtos anksti. Pavyzdžiui, dėmės, rodančios mineralų trūkumą dantyse, dažniausiai atsiranda ant iltinių dantų, taip pat – ant krūminių.

 

Svarbu suprasti ir tai, kad mažam vaikui išvalyti dantis turi tėvai, netgi rekomenduojama, kad iki pat 11 metų amžiaus tėvai patikrintų, ar vaikų dantys išvalyti gerai. Be to, vaikui augant, jo rutinoje, kalba L. Šliažienė, turi atsirasti naujų priemonių, tokių kaip dantų siūlas, vėliau – vieno danties šepetėlis.

 

„Beje, vaikams galima naudoti ir elektrinius dantų šepetėlius. Tik ir jais reikia dantis valyti, neužteks palaikyti įsidėjus į burną. Tokie šepetėliai vaikui leis pasirengti ir vizitui pas odontologą, mat jo kabinete dauguma prietaisų, naudojamų gydymui, irgi skleidžia garsą“, – tikina gydytoja.

Ar žindymas kenkia?

 

Paklausta, ar žindymas gali pakenkti pirmiesiems kūdikio dantims, L. Šliažienė sako, kad pirmiausia – žindymas leidžia susiformuoti teisingam dantų sąkandžiui. Jo niekaip negalima prilyginti tokiems vaiko įpročiams, kaip čiulptuko ar piršto čiulpimas.

 

Pastaruoju atveju, pabrėžia odontologė, nuolatinis piršto čiulpimas gali lemti atviro sąkandžio susiformavimą ir kitokias problemas, dėl kurių ateityje gali prireikti ir ortodontinio gydymo.

 

Visgi, anot specialistės, nesvarbu, ar kūdikis maitinamas pieno mišiniu, ar žindomas mamos, norint išsaugoti sveikus dantis ir išvengti vadinamojo buteliuko karieso, labai svarbi dantų priežiūra.

 

„Buteliuko kariesas apima pirmus keturis dantukus, arba nuo ilties iki ilties. Kaip tai atrodo? Aplink dantį pirmiausia susidaro baltos spalvos žiedas – tai mineralai, karieso pradžia. Ten kaupiasi apnašos, bakterijos, kurios minta laktoze, išskiria rūgštį ir danties emalis pradeda nykti. Dantis iš pradžių tampa matinis, vėliau tamsėja – mineralai pasišalina iš danties ir taip atsiranda skylė“, – aiškina odontologė.

 

Be to, priduria ji, kadangi vaikai dažnai krenta, tokie susilpnėję dantukai neretai nuskyla – pasilieka tik šaknys.

„Arba dantukai taip sugenda, kad visiškai pajuoduoja. Ir tai gali būti ne tik skausminga, bet ir turėti įtakos kalbos raidai“, – tikina žinovė.

 

Anot L. Šliažienės, kaip bebūtų prižiūrimi dantys dieną, daugiausiai įtakos buteliuko karieso susiformavimui turi naktinis maitinimas. Anot jos, vaikui sulaukus vienerių, naktimis vietoje pieno mišinio ar mamos pieno, turėtų būti siūloma vandens.

 

„Žinoma, ne visada tai pavyksta, juk neretai vaikas žindomas norint jį nuraminti, dažnai jis taip migdomas. Visgi, jei tik įmanoma, siūlyčiau naktimis vaiko nebemaitinti, o dienomis vengti saldintų ar rūgščių produktų“, – kalba specialistė.

Kaip suprasti, kad skauda?

Suprasti, kad vaiką kamuoja skausmas, neretai gali būti sunku. Anot L. Šliažienės, įtardami, kad vaikui skauda dantį, pirmiausia tėvai turi pasistengti apžiūrėti jo burną. Gydytoja sako, kad būtent apžiūrėję burną ir pamatę taškelius, dėmeles, tėvai ir atveda vaikus pas odontologą.

„Jei vaikui skauda, jis atsisakys kažkokio maisto, nenorės kramtyti, neduos dantų valyti, nes šepetėlis dirgins skausmingą vietą“, – vardina gydytoja.

Galiausiai, jei burnoje susiformavo kariesas ir atsirado skylių, dantys skauda, prireiks ir gydymo. L. Šliažienė neslepia, kad didesnius vaikus galima įkalbėti gydymui, apžiūrai, tačiau mažesniems vaikams prireikia ir gydymo su sedacija ar narkoze.

 

Norint užkirsti kelią ar sumažinti karieso riziką, sako gydytoja, reikia dantimis rūpintis dar iki problemų atsiradimo.

 

„Pavyzdžiui, vaikams iki dvejų metų nerekomenduojamas joks pridėtinis cukrus maiste. Jei vis tik valgomas saldus arba krakmolingas maistas, reikia išsivalyti dantis nedelsiant. Jei vartojamas rūgštus maistas, dantų valyti iškart po jo negalima – reikia išgerti vandens, suvalgyti sūrio, kad rūgštys būtų neutralizuotos. Galiausiai, jei nėra galimybės išvalyti dantų, mažam vaikui galima duoti ksilitolio ledinuką, kuris veikia antibakteriškai, o susidariusios seilės nuplauna apnašas, vyresniems vaikams tinka ir guma su ksilitoliu“, – vardina gydytoja.