News

Dažnas simptomas, sergant nosies ligomis, yra nosies gleivinės sausumas, kuris gali būti ūminės slogos pradinė stadija, taip pat gali atsirasti veikiant nepalankiems aplinkos faktoriams bei būti atskira lėtinės slogos pasireiškimo forma. Nosies gleivinė atlieka keletą funkcijų: ji dalyvauja kvėpavime, sušildo ir filtruoja orą, naikina bakterijas ir virusus, bei drėkina orą. Oro drėkinimas yra viena iš svarbiausių nosies fiziologinių savybių. Ši funkcija gali sutrikti prasidėjus slogai...

Alergija- tai pakitusi organizmo reakcija į aplinka, kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms medžiagoms po pakartotinio kontakto su jomis. Alerginių ligų sparčiai daugėja, ypač išsivysčiusiose šalyse. Dvidešimto amžiaus pradžioje polinoze sirgo 1 iš 10 Europos gyventojų, o dabar- šia liga serga 15- 20 procentų gyventojų. Alerginės ligos jaunėja- vis dažniau jos diagnozuojamos vaikams, ypač mažiems vaikams.Dar prieš 10- 15 metų bronchų astma, alerginis rinitas ikimokyklinio amžiaus vaikams...

 Daugybę rūpesčių sukelia, atrodo, paprastas susirgimas – sloga. Bemiegės naktys, pakitęs maisto skonis bei sutrikusi uoslė, o ką jau kalbėti apie tėvams užgriuvusias problemas dėl darbo, kuomet tenka slaugyti sergančius vaikus. Sloga (rinitas) – nosies gleivinės liga, kuria serga ir vaikai, ir suaugę. Nealerginės slogos skirstomos į infekcines (ūmias ir lėtines) ir neinfekcines (atrofinės, hipertrofinės, vazomotorinės). Infekcinę slogą dažniausiai sukelia virusai. Įtakojantys faktoriai yra...

Vaikų imuniteto ypatumai Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo infekcijų ir nuo kitų genetiškai jam svetimų medžiagų. Tai – organų, ląstelių ir biologiškai aktyvių medžiagų sistema, kurios užduotis apginti nuo visko, kas genetiškai svetima. Imuninės sistemos organus mūsų organizme galime suskirstyti į pirminius (kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka – juose vyksta imuninės sistemos ląstelių gamyba ir diferencijacija) ir į antrinius (adenoidai, tonzilės, limfiniai mazgai, blužnis,...

Traumos: ar galima joms pasiruošti? Dr. Tomas Jonaitis Nuo mažų dienų girdime, kad judėjimas – tai sveikata. Tačiau ne visuomet surandame laiko reguliariems fiziniams pratimams, todėl gana dažnai staigiai, be tinkamo pasirengimo, pradedame sportuoti. To pasekmės – traumos. Lygiai taip pat po pasyvios žiemos, pavasarį sodininkai mėgėjai griebiasi žemės darbų ir, neapskaičiavę jėgų, dažnai jaučia ne tik nuovargį, bet ir kojų ar nugaros skausmus. Kovą išlieka ir traumų rizika dėl slidžių kiemų...

Sezoninių alergijų pagrindinė priežastis yra augalų žiedadulkės. Anksčiausiai pradeda žydėti medžiai. Vėliau, pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje, pradeda didėti žolių žiedadulkių koncentracija, taip pat grūdų žiedadulkių. Vasaros viduryje kaskadą perima piktžolių žiedadulkės. Atšilus orams alerginius negalavimus gali lemti ir kiti alergenai – pavasarinis namų valymas gali pasibaigti sloga ir akių ašarojimu dėl namų dulkių erkučių alergenų. Taip pat, vasarą palankios sąlygos pelėsiui...

Rytais žviltelėjus pro langą norisi stipriau įsisukti į megztinį, užsimauti šiltesnes kojines ir ant kaklo užsirišti šaliką – atšalo. Ir į pokyčius reaguojama ne tik ieškant šiltesnės aprangos: renkantis maistą, rodos, nepastebimai gręžiamės nuo žalumynų, įvairių sveikuoliškų kokteilių ir į lėkštę dedamės sotesnį, sušildantį patiekalą. Negana to, atšalus orams dviratį ar ėjimą pėstute, ilgus pasivaikščiojimus pakeičia automobilis.   Atrodo, pokyčiai nėra drastiški, tas pats kartojasi kasmet...

Didžiausios metų šventės nepraeina be pasilepinimo: skaniausius kąsnelius dovanojame draugams, šventiniais patiekalais džiuginame šeimos narius ir bičiulius, nepamirštame pasidžiaugti skanėstais ir patys. Nieko keisto, kad tokių šventinių susibėgimų ir pasisėdėjimų palydovas yra graužiantis rėmuo, skrandžio skausmas, nemalonus skonis burnoje, kosulys ir kiti simptomai. Visi jie gali byloti apie ganėtinai dažną problemą – refliuksą. Laimei, suvaldyti jį nėra taip sudėtinga. Be įvairių kitų...